apie kognityvinę terapiją
Kognityvinė terapija – kas tai?
Kognityvinė terapija – tai populiariausia pasaulyje psichoterapijos rūšis, pabrėžianti minčių ir įsitikinimų reikšmę mūsų problemų atsiradimui ir tęstinumui.
Dar senovės graikų filosofas Epiktetas pastebėjo, kad „mus veikia ne daiktai ar įvykiai, o tai, kokią reikšmę mes patys jiems suteikiame“. Ir romantiškasis V.Šekspyras rašė: „dalykai nėra nei blogi, nei geri, tai mūsų mąstymas tokiais juos padaro“ (Hamletas).
Remdamasi mokslinių tyrimų duomenimis kognityvinės terapijos teorija teigia dar daugiau – mūsų mintys, jausmai ir elgesys labai glaudžiai tarpusavyje susiję, o keisdami vieną jų, sukeliame pokyčius ir kituose. Pasak vieno iš kognityvinės terapijos įkūrėjų A.Beko: mūsų „mintys - tai karališkas kelias į jausmus“. Kognityvinė terapija turi ištisą arsenalą metodikų, kurių pagalba žmogus gali pats keisti savo mąstymą, įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir nugalėti savo sunkumus.
Taigi, kognityvinės terapijos metu specialistas padeda klientui pasiekti pokyčių tame, kaip jis mąsto, jaučiasi ir elgiasi. Tačiau tai - komandinis darbas, kuriame klientas yra laikomas geriausiu savo sunkumų ir problemų ekspertu, tuo tarpu psichologas (ar kitas kognityvinę terapiją praktikuojantis specialistas) yra atsakingas už išmanymą tų būdų, kurie padėtų efektyviausiai susidoroti su problema. Šios terapijos siekis – padėti klientui tapti efektyviu psichoterapeutu pačiam sau, kad galėtų susidoroti ne tik su dabartinėmis problemomis, bet ir su sunkumais, kurie gali laukti ateityje.
Kokiais atvejais kognityvinė terapija gali padėti?
Kognityvinės terapijos efektyvumas daugelio psichologinių sunkumų atveju yra nuolat patvirtinamas moksliniais tyrimais. Ji ypač efektyvi, dorojantis su tokiais sunkumais kaip:
· nerimas ir panikos priepuoliai,
· depresija (šiuo atveju KT efektyvesnė nei gydymas antidepresantais),
· fobijos (pvz. agorafobija, socialinė fobija ir kt.),
· tarpasmeninio bendravimo problemos,
· narkotikų ir alkoholio vartojimo problemos,
· vaikų ir paauglių problemos,
· valgymo sutrikimai,
· pyktis,
· miego sutrikimai,
· chroniško nuovargio sindromas,
· potrauminio streso sutrikimas,
· obsesinis-kompulsinis sutrikimas,
· bipolinis sutrikimas,
· chroniškas skausmas ir kt.
Kas vyksta kognityvinės terapijos metu?
Kognityvinės terapijos sesijoms būdinga aiški, į problemų sprendimą orientuota struktūra. Klientas ir terapeutas dirba kartu kaip komanda, siekdami giliau pažinti kliento problemas ir apibūdinti tai, kaip jos veikia kliento mintis, jausmus, elgesį ir kasdieninį gyvenimą.
Kognityvinė terapija neskuba „klijuoti diagnozės etiketės“. Siekiama kiekvieno kliento problemą suprasti individualiai, klientui ir terapeutui bendradarbiaujant, iškeliami aiškūs ir įgyvendinami terapijos tikslai ir sutariama dėl gydymo plano. Terapijos metu daug dėmesio skiriama tam, kad klientui būtų sudarytos palankiausios sąlygos atrasti tokiems jų problemų sprendimo būdams, kurie būtų naudingesni už iki šiol naudotus. Tai paprastai reiškia ir tai, kad naujuosius įgūdžius klientas išbando savarankiškai, išnaudodamas laiko tarpą tarp konsultacijų.
Kognityvinė terapija trunka baigtinį konsultacijų skaičių, dėl kurio sutariama iš anksto. Tai, kokio skaičiaus šių konsultacijų prireiks, priklauso nuo kliento problemos pobūdžio ir sunkumo. Paprastai kognityvinės terapijos konsultacijos vyksta kas savaitę, trunka vieną valandą, o tikslams pasiekti paprastai gali prireikti nuo 10 iki 15 susitikimų, tačiau jų skaičius gali būti ir žymiai mažesnis arba didesnis.